Interviu su Agile Coach

Interviu su Agile Coach

1 (1)
Straipsniai

Interviu su Agile Coach

Agile Coach – patyrusių Agile praktikų komanda padedanti žmonėms ir organizacijoms tobulėti taikant Agile filosofiją, neužmirštant jos pagrindinių principų. Agile Coach organizuoja mokymus, padedančius augti, sertifikuoja ir teikia konsultacijas, kurios veda klientus link greitesnio produkto pateikimo klientui, didesnio našumo, geresnės darbo kokybės. Šį kartą kalbamės su Sigita Zuloniene, Agile Coach vadove, apie tai, kokią vertę organizacijoms atneša Agile, kokie procesai pastebimi ir kokių pokyčių galima tikėtis po darbo su konsultantais, taip pat kokią naudą gauna tie, kas mokosi ir sertifikuojasi Agile srityje.

Agile Coach gyvuoja jau nuo 2014 metų. Kokia įmonės istorija, kaip viskas prasidėjo?

Agile Coach istorija prasidėjo nuo atsiradusio poreikio geriau suprasti Agile vertybių bei principų praktinį pritaikymą kuriant produktus Lietuvos organizacijose. Prieš daugiau nei 15 metų informacijos apie tai nebuvo tiek daug ir taip lengvai prieinamos kaip šiandien. Dėl to Vaidas Adomauskas ir kiti bendraminčiai iš IT srities susibūrė tam, kad galėtų dalintis savo asmeninėmis patirtimis, diskutuoti, kaip Agile principai galėtų atliepti jų pačių kuriamų produktų ir organizacijų procesų tobulinimo poreikį. Taip susibūrė asociacija Agile Lietuva“ ir pradėta organizuoti kasmetinė konferencija „Agile Tour”. Žinių poreikiui ir toliau didėjant, atsirado Agile mokymai. Tuomet buvo nuspręsta šias veiklas atskirti. Asociacija Agile Lietuva sutelkė dėmesį į savanoriškas veiklas: Agile entuziastų bendruomenės Lietuvoje kūrimą, konferencijos ir kitų renginių organizavimą, Agile žinių sklaidą. Tuo tarpu Agile Coach tapo mokymų, Agile sertifikavimo ir konsultacijų centru, padedančiu klientams ugdyti Agile kompetencijas ir diegti pokyčius organizacijose. Mūsų ilgamečių Agile praktikų komanda konsultuoja, dalinasi patirtimi, o tai leidžia greičiau ir lengviau pasiekti išsikeltus pokyčio tikslus, įdiegti Agile principų ir gerųjų praktikų naudojimą.

Koks buvo Jūsų, Sigita, kelias į Agile?

Viskas prasidėjo maždaug 2016-2017 metais, kai prieš tai buvusioje darbovietėje vieni IT paslaugų tiekėjai pasakė: Nuo šiol dirbsim Agile. Žiūrint iš dabartinės perspektyvos, buvusį darbą sunku pavadinti Agile, bet atsirado iteracijos. Ir jau tada pavyko pastebėti veiklos principų ir rezultatų skirtumus, lyginant su prieš tai naudotu tradiciniu projektų valdymo metodu. Jau po 1,5 mėnesio nuo idėjos atsiradimo, kolegoms galėjome pateikti pirmąjį MVP (angl. Minimum Viable Product) testavimui ir vertinimui. Ir jau po pirmosios iteracijos pradėjome gauti atsiliepimus, ar ši nauja sistema iš esmės atliepia vartotojų poreikius, ir ar judame tinkama linkme. Prieš tai tokios apimties projektas turbūt būtų užtrukęs apie metus ir nė neaišku, ką būtume gavę jo pabaigoje.

Vėliau buvo Agile mokymai, aktyvus įsitraukimas į asociacijos Agile Lietuva” veiklą, kol 2021 m. prisijungiau prie Agile Coach” komandos.

Koks įvykis ar pokytis konsultuojant klientus yra įstrigęs labiausiai?

Būtų labai sunku išskirti vieną pokytį ar konsultaciją, kuri įstrigo, nes kiekvienas klientas ateina su savo istorija, savo poreikiais. Kiekvienas iš jų savaip įsimintinas. Vienų Agile brandos lygis aukštesnis, jie labai aiškiai žino, ko nori, tad užtenka tikslingų Agile profesionalo konsultacijų, kurios padeda į lentynėles susidėlioti“, kokia situacija yra dabar, ko yra siekiama ir žingsnius, kaip to pasiekti. Kiti ateina, nes Agile dabar madinga, visi naudoja. Ir su tokiais atvejais reikia labai rimtai padirbėti, kad užčiuoptume, kokio pokyčio ar kokios išspręstos problemos klientas iš tiesų nori. Vis dėlto, su ypatinga šiluma prisimename klientus, kurie tiesiog ateina į mokymus, tačiau po jų užsikrečia Agile: specialiai sukuria pilotines komandas tam, kad realiai išbandytų, kaip galima vystyti produktą pasitelkiant Agile principus ir Scrum jų organizacijoje; po vienos komandos sėkmės seka poreikis antrajai ir t.t. 

Kodėl matote prasmę mokyti ir konsultuoti Agile temomis?

Nes tai suteikia vertės: labiau susitelkiama į realios verslo vertės kūrimą ir klientų poreikių patenkinimą, produkto kokybę, pagreitina išleidimo procesą, pagerina atmosferą komandoje ir t.t.. O kai matai, kad kuriama vertė, lengva dalintis tuo, kuo tiki. Jei išsamiau, tai teko dirbti įvairiose organizacijose ir komandose. Mačiau visokių darbo principų ir visokių situacijų. Praktiškai įsitikinau, kad Agile principų ir gerųjų praktikų pritaikymas gali duoti vertės nuo startuolių iki brandžių organizacijų. 

Ką reikėtų žinoti prieš ateinant į Agile Coach mokymus ar konsultaciją?

Turbūt svarbiausia būti atsakius sau – kodėl aš einu į šiuos mokymus/konsultaciją? arba koks mano tikslas?“. Yra skirtingų lygių žinių ir metodų mokymų, taip pat ir konsultacijų procesas gali kardinaliai pasikeisti nuo išsikelto tikslo pokyčiui.

Kas dažniausiai kreipiasi į Agile Coach?

Bene visi, tiek žmonės, tiek organizacijos, ateina turėdami vidinį poreikį pokyčiui arba jausmą, kad gali būti kitaip, geriau. Mūsų klientų ratas itin platus, nes visų dydžių ar brandos organizacijos gali rasti ir pritaikyti Agile sau. Vis dėlto, daugiausiai išsineša tie, kurie ne tik jaučia poreikį keistis, bet ir yra pasiruošę tai daryti. 

Tiesa, ne visi žmonės yra pasiruošę pokyčiams, dažnai kyla natūralus pasipriešinimas naujovėms. Kaip tai įveikiate konsultuojant organizacijas?

Pasak Niels Pflaeging, Pasipriešinimas pokyčiams neegzistuoja – egzistuoja protinga reakcija į kvailus metodus“. Daugiausiai pasipriešinimo kyla tuomet, kai nėra pakankamai gerai įsigilinama į kontekstą ir imamasi drastiškų žingsnių. Užuot nusiteikus pasipriešinimui, gerokai svarbiau – saugotis klaidų, kylančių įgyvendinant pokyčius ir susitvarkyti, kai kyla natūralios žmonių reakcijos.

 Kaip skiriasi Agile Coach klientai anksčiau ir dabar?

Pagrindinis skirtumas – Agile žinios ir branda. Šiuo metu jaučiame, kad klientai naudoja Scrum, Kanban ar kitus produkto kūrimo proceso organizavimo metodus dažniau nei prieš 5 ar 10 metų. Vis dėlto, nepaisant dažnesnio naudojimo, dažnai pasigendame kertinių dalykų – Agile vertybių ir principų supratimo ir tinkamo taikymo. 

Kaip su laiku adaptuojate savo veiklas, tobulėjate taip sparčiai keičiantis aktualijoms?

Mes esame tokie pat rinkos dalyviai, kaip ir bet kuri kita organizacija. 2020 m. ištikus COVID-19 pandemijai, visos veiklos buvo perkeltos į nuotolį. Kai tik atsirado galimybės, grįžome prie gyvai organizuojamų mokymų, nes žmonės yra pasiilgę gyvo bendravimo. Norint išlaikyti aukštą profesionalumo lygį, komandos nariai periodiškai veda mokymus kartu, taip mokydamiesi vieni iš kitų, dalyvauja užsienio profesionalų mokymuose ir renginiuose, dalinasi patirtimi ir naujovėmis, organizuojame retrospektyvas su klientais, renkame ir dalinamės klientų atsiliepimais, tam, kad žinotume, kuriose vietose dar galėtume pasitempti. Toks procesas ne tik duoda daug naudos, bet ir yra smagus, įtraukiantis. Nuolat stebime rinką, esant poreikiui galime gana lengvai adaptuoti savo planus ir veiklas.  

Kokie yra stereotipai/išankstiniai nusistatymai, kuriuos reikia laužyti apie Agile?

Atsakant į šį klausimą, turbūt reikėtų pasakyti, kad tokių yra daugybė ir dažnai jie yra atėję iš nesėkmingų, netinkamų bandymų pritaikyti Agile. Galiu paminėti nebent dažniausiai pasitaikančius: 

  • Agile tinka tik IT. Agile tinka ne tik IT. Agile kilęs iš IT, bet šių principų ir vertybių rinkinio naudojimas yra ženkliai išplėtęs savo prigimties ribas. Turėjome klientų iš farmacijos srities, finansinės institucijos vadovų komandą, kuri pradėjo taikyti Scrum, taip pat energetikos sektoriaus įmonės HR komandą, kuriai reikėjo pagalbos susidėliojant procesus, kolega pagal Agile susiplanavo vestuves ir t.t.
  • Agile yra metodologija. Agile nėra metodologija, todėl neverta tikėtis stebuklingo recepto”, kaip staiga pakeisti įmonės procesus. Tai yra principų ir vertybių rinkinys, kurių taikymu yra pagrįsti daugybė metodų: Scrum, Kanban, Lean, XP ir t.t.. Reikalingi nuoseklūs ir apgalvoti žingsniai, tinkamas gerųjų praktikų taikymas, kad rezultatas būtų pasiektas. 
  • Agile nėra planavimo. Kas ką nori, tas tą daro” – taip tikrai nėra, tik planavimo principai kitokie nei tradiciniame projektų valdyme ir būtent tai leidžia greičiau reaguoti į pokyčius, atliepti klientų poreikius ir kurti jiems vertę.

Kaip manote, ar dabar augant įvairių sertifikatų populiarumui, jų skaičiui, būtina turėti sertifikatus, įrodančius žinias, o gal jie nėra būtini?

Viskas priklauso nuo tikslo, kam tie sertifikatai yra įgyjami. Jei einama į mokymus su tikslu pasisemti žinių, tuomet sertifikavimas tampa žinių kokybės patvirtinimu. Priklausomai nuo sertifikuojančios organizacijos yra pasirenkamas metodas žinių kokybei užtikrinti. Vienos organizacijos renkasi egzaminų formą, kitos iškelia kartelę dėstyti norintiems lektoriams. Norint tapti vienu iš sertifikuotus mokymus vedančių lektorių yra įvertinama ne tik mokymų programa, bet ir praktinė Agile taikymo patirtis, žinios, gebėjimas dėstyti ir t.t. Taigi, einant į tokius mokymus galima būti užtikrintu dėl gaunamų žinių kokybės. Tarptautinis sertifikatas visada gražiai atrodo gyvenimo aprašyme, vis dėlto, darbdaviai žiūri ne tik į sertifikatus, bet į patirtį ir gebėjimą tas žinias pritaikyti praktikoje.  

Leave your thought here

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

seventeen + nine =