Svarbiau reaguoti į pokyčius, o ne vykdyti planą

Svarbiau reaguoti į pokyčius, o ne vykdyti planą

Straipsniai

Svarbiau reaguoti į pokyčius, o ne vykdyti planą

Straipsnis iš dienraščio „Verslo Žinios“, 2013 06 11

 

Geriau kelis kartus perdaryti pamatus, nei griauti ir iš naujo statyti visą namą dėl kreivų pamatų. Tokią metodiką, vykdant valstybinius IT projektus, siūlo naudoti asociacija „Agile Lietuva“.

Taip paspartėtų viešųjų paslaugų verslui ir gyventojams perkėlimas į elektroninę erdvę ir būtų sutaupyta lėšų, nes projektus, kaip „Sostinės elektroninis viešojo transporto bilietas“, ir kitas panašias sistemas galima būtų kurti interaktyviai, gaunant grįžtamąjį ryšį iš naudotojų. „Agile“ yra projektų valdymo metodika, paremta nuolatiniu užsakovo ir vykdytojų bendradarbiavimu, kai užsakymas suskaidomas į daugelį trumpų etapų ir vykdomas dalimis, atsiskaitant už kiekvieną atliktą darbą, pavyzdžiui, kas savaitę ar kas mėnesį. Įprasta praktika, kad užsakovui ir galutiniam vartotojui – fiziniam arba juridiniam asmeniui – išbandyti pateikiamos sistemos dalys, kai ji dar kuriama. Reaguojama į vartotojų pasiūlymus ir keičiamos pradinio varianto projekto numatytos sistemų dizaino ir funkcionalumo savybės. Nuolatiniai susitikimai leidžia išvengti klaidų ir nesusikalbėjimo su užsakovu, o lankstus požiūris į pradines kuriamos sistemos specifikacijas užtikrina, kad galutiniai vartotojai bus patenkinti.

Britų patirtis
Šią metodiką arba kai kuriuos „Agile“ principus taiko daugelis didesnių šalies IT bendrovių, ypač užsienio kapitalo. Tarp jų – „Adform“, „NFQ“, „Alna“, „Hnit-Baltic“, „Tieto“, „Tia“ ir kitos. Tačiau viešajame sektoriuje IT projektai daugiausia vykdomi vadovaujantis principu nuo A iki Z: užsakovas surašo reikalavimus, jie perduodami konkurso nugalėtojui, šis parengia funkcinę projekto specifikaciją, užsakovas ją patvirtina, ir programuotojai kimba į darbą.

Užsakovas į projekto vykdymą paprastai nesikiša ir nesidomi, kaip sekasi rangovui, jei šis nevėluoja. Dėl to, pristačius galutinę sistemos versiją, dažnai paaiškėja, kad užsakovas ją įsivaizdavo visai kitaip. Pasak Vaido Adomausko, asociacijos „Agile Lietuva“ prezidento, tokia situacija yra ne tik Lietuvoje. „Agile“ metodiką, valdant valstybinius projektus, taiko vos kelios Europos šalys. Tarp jų – ir Jungtinė Karalystė (JK), ji prieš porą metų nusprendė, kad visos šalyje teikiamos viešosios paslaugos turi būti skaitmeninės
pagal nutylėjimą ir kad visi valstybiniai IT projektai turi būti vykdomi pagal „Agile“ principus.

„Valstybės skaitmeninėje strategijoje viešąsias paslaugas kuriančioms komandoms valdžia iškėlė ambicingą tikslą: sukurti tokias geras el. paslaugas, kad žmonės teiktų pirmenybę jų, o ne fiziniu būdu teikiamų paslaugų naudojimui. Numatyta, kad viešąsias el. paslaugas įgyvendinančios komandos turi dirbti interaktyviai, nuolat atsižvelgdamos į paslaugos naudotojų atsiliepimus, teisinės aplinkos, technologijų ir kitus pokyčius. Tai reiškia, kad paslaugos kuriamos ir testuojamos mažomis dalimis, greitai ir dažnai visuomenei ar tikslinei grupei pateikiant paslaugos tobulinimus“, – VŽ pasakojo praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs Etienne’as Pollardas, JK Vyriausybės kanceliarijos Skaitmeninių paslaugų skyriaus „Gov.uk“ programos direktoriaus pavaduotojas.

Pasak jo, dabar valstybė kasmet sutaupo maždaug 50–70 mln. GBP vien tinklalapiams administruoti. O panaikinus dalį besidubliuojančių funkcijų ir atpiginus projektų įgyvendinimą, iš viso sutaupoma 1,7 mln. GBP kasmet. Ponas Pollardas taip pat priduria, kad tinklalapyje „gov.uk“ viskas viešinama, net planai, kas bus toliau daroma su tinklalapiu ir visais kitais valstybės skaitmeninės visuomenės projektais.

„Mes nuolatos bendraujame su valstybės paslaugų vartotojais – verslininkais ir gyventojais – klausiame, ko jiems reikia, prieš padarydami svarbius pakeitimus ir prieš paleisdami kiekvieną naują versiją. O ir pateikę galutinę, nuolatos tobuliname paslaugas, valome nereikalingą informaciją ir dokumentus, dedame naujus ir t. t. Nepradedame nuo didžiulio planavimo, o imamės darbo ir planuojame trumpam periodui, nes kol kuri didžiulius planus, strategijas ir dokumentus, pasaulis keičiasi“, – aiškina pašnekovas.

Pirmieji žingsniai
Bendrovė „Hnit-Baltic“, dalyvavusi kuriant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento užsakytą Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, „Agile“ taip pat giria. Šis valstybinis IT užsakymas buvo vykdytas pagal „Agile“ metodus.

„Iš pradžių buvo neįprasta, nes atliekant projektą buvo tvarkoma labai mažai dokumentacijos. Bet viskas vyko sklandžiai ir greitai, neliko klaidų“, – sako Vaida Masiulionytė, „Hnit-Baltic“ projektų vadovė. Tačiau ji pripažįsta, kad ne visada įmanoma dirbti, naudojant „Agile“ projektų valdymo metodus.

Tą patį sako ir „Alna“. Tomas Milaknis, „Alnos“ grupės vadovas, VŽ patikino, kad grupė taiko „Agile“. Tačiau paklaustas apie konkrečius projektus, sudvejojo:
„Reikėtų žiūrėti kiekvieną atskirai, tiksliai pasakyti negaliu, tiesiogiai su tuo nedirbu.“

Reikia abipusio noro
„Agile Lietuvos“ atstovai pripažįsta, kad ši metodika tinka toli gražu ne kiekvienam projektui. Sėkmingam viešojo sektoriaus projekto valdymui reikia užsakovo, kuriam rūpėtų produkto kokybė ir sąnaudos, vadovo, kuris tiki „Agile“ nauda, ir lanksčios komandos.

Tačiau tai ne visada įmanoma. Toli gražu ne visi šalies pareigūnai skaičiuoja valdiškus pinigus ir ne visos IT įmonės sutinka skirti net keletą darbuotojų vienam konkrečiam projektui. Mat šalies IT bendrovės neretai imasi daugiau projektų, nei geba įgyvendinti, tad paprastai dega ir kiti darbai. Dėl to vienu metu dažnai daromi keli projektai. Taip bandoma taupyti įmonių resursus, nes programuotojai, analitikai ir testuotojai dažniausiai nedirba vienu metu. Kitaip tariant, kol testuotojai tikrina, ką parašė programuotojai, pastarieji imasi kitų darbų.

Tačiau p. Adomauskas tikina, kad ši praktika yra ydinga, o menamas išteklių taupymas – tik apgaulingas miražas.
„Jei bandysi itin efektyvų paversti kiekvieną darbuotoją, visa įmonė efektyvi nebus. Čia svarbus komandinis darbas, kaip sporte. Kas svarbiau ir efektyviau: kai vienas žaidėjas įmeta 40 taškų, bet komanda pralaimi, ar kai visi įmeta po 10, bet komanda laimi?“ – retoriškai klausia „Agile Lietuvos“ prezidentas.

Lietuvos pareigūnai į „Agile“ projektų valdymo metodus taip pat žiūri teigiamai. Ieva Žilionienė, Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) direktoriaus pavaduotoja, šiai metodikai gerų žodžių negaili. Tačiau ragina neskubėti ir viską daryti žingsnis po žingsnio, kaip ir numato „Agile“ principai.

„Kolegų iš JK patirtis labai įdomi. Manau, ir pas mus galima būtų tai įgyvendinti, aišku, ne kiekvieną projektą. Forsuoti negalima. Neskubėkime, kol kas net neaišku, kas turėtų teikti tokius pasiūlymus ministrui ar premjerui“, – sako p. Žilionienė.

Ji primena, kad dalį viešųjų paslaugų į elektroninę erdvę perkeliama kasmet. Iki 1012 m. pabaigos jau perkelta 150 tokių paslaugų. Tačiau nemažos šių projektų dalies įgyvendinimas strigo. Tarp jų ir Elektroninės statybos leidimų sistemos, e. konsulato, elektroninių viešųjų pirkimų sistemos ir daugelio kitų.

Komentaras
Ieva Žilionienė, Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus pavaduotoja:
„Nuo politinės valios priklauso, ar perimsime britų patirtį ir pradėsime naudoti „Agile“ projektų valdymo metodus valstybiniuose IT projektuose. Kalbant apie pinigus, reikėtų pabrėžti, kad JK finansinės galimybės yra kitokios nei Lietuvos. Kita vertus, ne kartą esame sukūrę gerus, puikiai veikiančius dalykus mažesniais ištekliais ir sąnaudomis nei kitos šalys.

Svarbiausia, kad aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose jau suvokiama, jog elektroninės paslaugos yra svarbios. JK tai suvokta taip pat ne iš karto. Prireikė daug metų, kol valdininkai suprato, kad šalyje veikia šimtai institucijų ir kad kiekviena žinyba kuria savo elektronines sistemas ir gyventojams paslaugas teikia atskirai.

Kai britų valdžia suprato, kad tai daug kainuoja, pradėta kurti centralizuota elektroninių paslaugų sistema (pasiekiama per svetainę „gov.uk“ – VŽ). Tačiau jie viską taip pat daro žingsnis po žingsnio, esamas sistemas tobulina arba į virtualiąją erdvę paslaugas perkelia mažais gabaliukais. Jie pasirenka 25 paslaugas iš tų 500 ir per tam tikrą laikotarpį bando jas sukurti kitaip. Atėjus laikui, ir mes suvoksime, kad šis kelias perspektyvus. Jau dabar esame maždaug ten, kur britai buvo prieš keletą metų, kai pas juos ministerijų lygmeniu pradėta kalbėti apie būtinybę tobulinti elektronines viešąsias paslaugas ir galimą „Agile“ projektų valdymo metodų panaudojimą. Pirmieji žingsniai jau daromi ir pas mus. Turime vieno langelio principu veikiančią elektroninių valdžios vartų sistemą „epaslaugos.lt“. Be to, LR Vyriausybės kanceliarija inicijuoja projektą, kuriuo siekiama sukurti bendrą institucijų portalą, nes dabar turime kelis šimtus skirtingų interneto svetainių, kaip ir britai. Taip pat tobulinamos esamos elektroninės  paslaugos. Pavyzdžiui, VMI el. deklaravimo sistema. Per 5 m. ji gerokai pasikeitė ir toliau evoliucionuoja.“

 

Šaltinis vz.lt

Leave your thought here

El. pašto adresas nebus skelbiamas.