Agile eksperimentai: metodų taikymas akademinėje aplinkoje
Išgirdę ar pamatę žodį Agile, dažnu atveju pradedame galvoti ir sieti jį su kokios nors programinės įrangos kūrimu ar IT projektų valdymu. Tačiau vis dažniau Agile yra atrandamas skirtingose srityse: žmogiškųjų išteklių valdyme ir net akademiniame dėstyme. Apie eksperimentą, taikyti Agile Scrum metodą dėstant studentams, kalbamės su Skirmantu Griciumi – projektų vadovu, dėstytoju, mokymų organizatoriumi.
Skirmantai, kas lėmė Jūsų sprendimą tradicinį studijų dalyko dėstymą pakeisti į dėstymą pagal Agile Scrum?
Kviečiu pabandyti prisiminti savo studijas. Koks buvo paskaitų / seminarų / pratybų formatas? Tikėtina, kad standartinis: aš, dėstytojas, dėstau, o tu, studente, klausai. Kurį laiką taip dėsčiau ir aš, tačiau susidūriau su tuo, kad „prarasdavau“ studentą, t.y. jo dėmesį, įsitraukimą. Galiausiai supratau, kad jeigu noriu savo kolegų įsitraukimo, tai turiu ieškoti inovatyvių būdų, kaip juos sudominti ir įgalinti.
Aš ne tik dėstau universitete, bet ir dirbu privačioje organizacijoje. Joje labai dažnai išgirsdavau apie Agile, tekdavo ir pačiam vesti įvadinius kursus į šią filosofiją. Tokiu būdu Agile man vis dažniau tapdavo įvairių naudingų elementų rinkiniu, kurį pats naudodavau darbe ir skatindavau tai daryti kitus.
Po kelių darbinių diskusijų su Agile treneriu (angl. coach) man gimė idėja. Pamaniau, kad jeigu Agile yra taikomas darbinėje aplinkoje, jog projektai vystytųsi sparčiau, komandos taptų vis savarankiškesnės, o savininkiškumo jausmas atsirastų kiekviename dalyvyje, tai kodėl Agile negaliu panaudoti savo paskaitose? Taigi diskusijos ir vidiniai pamąstymai paskatino mane paeksperimentuoti. (šypsosi)
Kokį dalyką dėstėte pagal Agile Scrum?
Tai buvo projektų valdymo dalykas. Jo metu vyko ne tik projektų simuliacijos, bet ir pats projektų valdymo metodikos turinio perteikimas – tiek tradicinio (angl. waterfall), tiek Agile. Studentų komandos dirbo su skirtingais simuliaciniais projektais, pradedant nuo elementarių mobiliųjų aplikacijų ir baigiant mokytojų robotų kūrimu.
Agile Lietuva organizuotame nuotoliniame susitikime minėjote, kad akademinių užsiėmimų metu Jūs buvote produkto šeimininko (angl. product owner) rolėje, o studentai buvo padalinti į save organizuojančias komandas (angl. self-organized teams). Kokių klausimų sulaukdavote iš studentų?
(juokiasi) Net dabar prisimenu, kad pirmasis studentų klausimas, kurį gavau buvo: „o tai ką mums dabar daryti?“. Po to sekė: „gal galit tiesiog pasakyti ir mes tai padarysime?“, „keli komandos nariai nedirba, nepadeda, ką daryti?“. Tačiau po pirmojo sprinto situacija kardinaliai pasikeitė. Iš priekaištais grįstos komunikacijos užaugome iki konstruktyvių dalykinių klausimų, pavyzdžiui: „kokio funkcionalumo reikėtų šioje mobiliojoje aplikacijoje?“, „kokių dar reikalavimų turime galutiniam produktui?“, „ar galite įvertinti produkto tinkamumą?“ Na ir žinoma, kad viso dėstymo metu teko sulaukti klausimų ir apie patį projektų valdymą bei jo procesus.
Photo by Annie Spratt on Unsplash.
Kaip prie komandų veiklų prisidėjo studentų išrinkti Scrum meistrai (angl. scrum master)?
Scrum meistrai iš esmės buvo vidiniai komandų fasilitatoriai, pagrindiniai komunikacijos valdytojai ir organiškai tampantys komandų lyderiai. Manau, kad tai buvo hibridiniai Scrum meistrai.
Kokias Agile Scrum ceremonijas praktikavote ir kaip į jas įsitraukė studentai?
Su studentai turėdavome 1-2 užsiėmimus per savaitę, tad sprintai trukdavo apie 4-5 savaites. Formalios ceremonijos, kurias praktikavome: sprintų planavimas, sprintų peržiūra, retrospektyvos. Taip pat komandos turėdavo savo vidinius susitikimus, kurių dažnumą nuspręsdavo patys. Iš esmės mes nedarėme tik kasdienių susitikimų (angl. daly standup / scrum).
Įdomiausia ceremonija, mano nuomone, buvo retrospektyva. Jų metu komandos viduje reflektuodavo ir skaidriai dalindavosi kas ką veikė ar neveikė. Pirmąjį kartą, kai bandėme praktikuoti šią Agile Scrum ceremoniją, komandos pakankamai abstrakčiai kalbėjo. Per antrąją retrospektyvą jau mačiau ryškų pokytį: vyko gilesnė analizė, atviras dalinimasis grįžtamuoju ryšiu ir bandymas stipriau įsigilinti į save kaip komandą.
Skirmantai, kuo Jums ir studentams buvo naudingas dėstymas (mokymasis) pagal Agile Scrum?
Galiu tik spėti ar studentai dirbs projektinėse aplinkose ateityje, bet nuoširdžiai tikiu, kad tikrai galės panaudoti tam tikrus, studijų metu išmoktus elementus, nepaisant to, kokiose organizacijose dirbs.
Nauda man – jaunųjų kolegų įsitraukimas, diskusijos bei supratimas, kad Agile veikia ir akademinėje erdvėje. Na, o studentams, mano nuomone, šis kursas suteikė naujų žinių apie Agile, galimybę praktiškai išbandyti Scrum metodą. Taip pat studentai turėjo galimybę savarankiškai mokytis pagal kitokį paskaitų ir seminarų formatą – tai skatino jų susidomėjimą ir leido mėgautis mokymosi procesu.
Dėl kokių priežasčių (ne)siūlytumėte kitiems lektoriams išbandyti dėstymą pagal Agile Scrum?
Manau, kad aš apskritai labai kviečiu ir siūlau dėstytojams eksperimentuoti – ieškoti naujų būdų, kaip įtraukti studentą, kaip jį įgalinti žinias pasiimti pačiam. Kalbant konkrečiai apie mano išbandytą metodą – Agile Scrum… Jeigu matote, kad studentai nėra įsitraukę, pusė iš jų ateina tik dėl to, kad reikia, o ne dėl to, kad yra naudinga, įdomu – vienareikšmiškai siūlau išbandyti dėstymą pagal Agile Scrum. Šis metodas suteiks studentams savarankiškumą ir tam tikrą autonomiją pasiimant jūsų sukauptas žinias.
Vieno iš asociacijos Agile Lietuva organizuoto nuotolinio susitikimo metu minėjote, kad baigęs dėstyti kursą atlikote tyrimą – apklausėte studentus, kaip jie jautėsi mokydamiesi neįprastu jiems būdu. Pasidalinkite Jums įdomiais / netikėtais rezultatais.
Vienas iš įdomiausių faktų tas, kad pirmojo sprinto metu studentai pažymėjo, jog buvo absoliutus chaosas: jie nesuprato, kodėl jiems reikia daryti tai, ko jie įprastai nedaro, kodėl aš jiems negaliu tiesiog pasakyti, ką ir kaip daryti arba tiesiog dėstyti jiems paskaitą. Tačiau po antrojo sprinto studentai pažymėjo, kad procesas tapo daug aiškesnis ir jiems buvo labai įdomu sužinoti – o kas vyks toliau? Kurso pabaigoje studentai nurodė, tai buvo vienas iš įdomiausių dalykų, kuriuos jiems yra tekę studijuoti. Taip pat didžioji dalis jaunųjų kolegų pažymėjo, kad norėtų, jog ir kiti dalykai būtų dėstomi pagal Agile Scrum. Iš studentų atsakymų matyti, kad pasitenkinimas studijomis pagal jiems naują metodą buvo dinamiškas.
Pernai didžioji dalis mano studentų buvo atvykę iš kitų šalių, pagal Erasmus mainų programą. Šiemet taip pat dėstau šį dalyką ir turiu studentų, atvykusių iš užsienio valstybių. Mane maloniai nustebino, kad naujoje grupėje yra kolegų, pasirinkusių šį dalyką, atsižvelgiant į anksčiau studijavusių draugų atsiliepimus. Prisipažinsiu, kad man tai didelis įvertinimas. (šypsosi)
Pabaigai… Prašau, pasidalinkite išmoktomis pamokomis. Ką daryti lektoriui, kad dėstymas pagal Agile Scrum būtų sėkmingas?
Turbūt viena iš svarbiausių išmoktų pamokų – nepasiduoti po pirmojo sprinto, kad ir koks chaosas būtų, kad ir kaip jūsų praktikuojamam dėstymui priešintųsi – palaukit dar vieną sprintą, suteikite sau ir jauniesiems kolegoms dar vieną šansą. Patikėkit studentais ir bendradarbiaukite – susitarkite, kad bandote visi kartu.
Dar vienas svarbus momentas – duoti studentams galimybę dirbti savarankiškai ir autonomiškai (kiek tai yra įmanoma). Tokiu atveju jie noriai prisiima atsakomybę už žinių pasiėmimą, o tai padeda augti ir tobulėti visiems – studentams ir jums pačiam.
Ačiū, Skirmantai, už įdomų pokalbį ir Agile taikymo eksperimentus!
Ačiū jums!